Stu Nicholls | CSSplay | Professional series drop#2
www.manodienynas.lt

ŠIAULIŲ RAJONO GINKŪNŲ SOFIJOS IR VLADIMIRO ZUBOVŲ  MOKYKLOS MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO IR ĮSIVERTINIMO TVARKOS APRAŠAS

 

I.                   BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.    Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka (toliau - Tvarka) parengta vadovaujantis: UPC parengtomis pradinių klasių mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo metodinėmis rekomendacijomis, Bendraisiais ugdymo planais 2015-2017 metams, Bendrosiomis programomis, Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256, Geros mokyklos koncepcija (2015 m.)

2.    Vertinimas grindžiamas šiuolaikine mokymosi samprata, amžiaus tarpsnių psichologiniais ypatumais, individualiais poreikiais, atitinka ugdymo(si) tikslus. Vertinama individuali mokinio pažanga, bendrieji ir dalyko gebėjimai mokinio pasiekimus lyginant su ankstesniais.

3.    Tvarka detalizuota ir jai pritarta 2016-02-02 Mokytojų tarybos posėdyje.

 

II. VERTINIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

4.    Pasiekimų vertinimo tikslas – padėti mokiniui mokytis, laiku pateikiant informaciją apie jo pasiekimus ir pažangą, mokant jį vertinti ir įsivertinti.

5.    Pasiekimų vertinimo uždaviniai - padėti mokiniui suprasti mokymosi stipriąsias ir tobulintinas puses, įsivertinti savo pasiekimų rezultatus, padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus bei suteikti tėvams (globėjams) kokybišką ir savalaikę informaciją apie vaiko mokymąsi.

 

III. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ

 VERTINIMO SISTEMOS SĄVOKOS:

 

6.    Vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas.

7.     Įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą.

8.     Įsivertinimas – paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus.

9.    Vertinimo informacija – įvairiais būdais iš įvairių šaltinių  surinkta informacija apie mokinio mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatas).

10.    Individualios pažangos (ideografinis) vertinimas – vertinimo principas, pagal kurį lyginant dabartinius mokinio pasiekimus su ankstesniaisiais stebima ir vertinama daroma pažanga.

11.    Diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus.

12.    Formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuris padeda numatyti mokymosi perspektyvą, pastiprinti daromą pažangą, skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti.

13.    Apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.

 

IV. MOKINIO ASMENINĖS PAŽANGOS (MAP) ĮSIVERTINIMO IR DUOMENŲ PANAUDOJIMO PROCEDŪROS

 

14.    Mokslo metų pradžioje 5-10 klasių mokiniai išsikelia mokymosi tikslus ir numato konkrečius uždavinius jiems pasiekti.

15.    Mokslo metų pabaigoje klasių vadovai su kiekvienu mokiniu aptaria individualią pažangą per mokslo metus, padeda numatyti tolimesnius asmenybės ugdymo(si) uždavinius.

16.    Kiekvieną mėnesį 5-10 klasių mokiniai valandėlės metu, skirtos mokymosi situacijai, pildo mokinio asmeninės pažangos įsivertinimo lapus[1]: 4 balų sistema kiekvienas mokinys individualiai įsivertina mokymąsi, neformaliąją veiklą ir socialinius įgūdžius pagal vertinimo kriterijus – teiginius,  pateikia trumpą vieno mėnesio veiklos refleksiją.

17.    1-4 klasių MAP pildo 3 kartus per mokslo metus: po mokinių rudens atostogų, pirmam pusmečiui pasibaigus, mokslo metų pabaigoje (1-2 klasių MAP fiksuoja klasių mokytojos, mokiniai pildo tik mokslo metų pabaigoje. 3-4 klasių MAP fiksuoja mokiniai ir mokytojai).[2]

18.    Mokytojai ugdymo proceso metu nuolat stebi mokinį, fiksuoja asmeninę pažangą, analizuoja rezultatus, juos aptaria individualiai su mokiniu ir tėvais.

19.    5-10 klasių vadovai kartą per mėnesį analizuoja mokinių MAP  įsivertinimo lapus ir pagal poreikį aptaria individualiai su mokiniu, jo tėvais.

20.    Du kartus per mokslo metus (mokinių rudens ir pavasario atostogų metu) organizuojami visų 1-10  klasių MAP aptarimai, kuriuose dalyvauja klasių vadovai, dalykų mokytojai, vaiko gerovės komisijos nariai, logopedė, specialioji pedagogė, administracija.

21.    Remiantis mokinių individualios pažangos aptarimų rezultatais, mokiniams numatomos individualios pagalbos kryptys.

22.    Klasės vadovas supažindina mokinius, tėvus (globėjus) su MAP tvarka mokslo metų pradžioje (iki spalio 1 d.)

 

V. PRADINIO UGDYMO PASIEKIMŲ VERTINIMO PRINCIPAI IR SISTEMA

 

Formuojamasis vertinimas:

23.    Apie 75% vertinimo informacijos mokiniams pateikiama žodžiu.

24.    Vertinimo informacija raštu pateikiama: mokinių darbuose, elektroniniame dienyne, vertinimo lapuose (mokiniams, kurie neturi galimybės naudotis elektroniniu dienynu), mokinių   pasiekimų ir  pažangos vertinimo aplankuose, pradinio ugdymo programos baigimo mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašuose, pusmečių mokinių pažangos ir lankomumo ataskaitose, asmens bylose, mokinių pasiekimų kaitos lentelėse.

 

25.     Diagnostinis vertinimas:

25.1.                                          kontroliniai darbai, testai, savarankiški darbai lygiu nevertinami;

25.2.                                          diagnostiniams rašto darbams būtinas trumpas mokytojo komentaras, kuriame įvardinami mokinio pasiekimai bei padarytos klaidos;      

26.     Apibendrinamasis vertinimas:

26.1.                                          mokinio pusmečių dalykų vertinimai nustatomi apibendrinant mokinio padarytą pažangą per mokykloje nustatytą ugdymo laikotarpį (pusmetį);

26.2.                                          pusmečio mokinių pažanga fiksuojama įrašant pasiektą mokymosi  lygį (aukštesnysis, pagrindinis, patenkinamas, nepatenkinamas) pagal mokinių pasiekimų požymių lygių aprašus, sudarytus remiantis Bendrosiomis ugdymo programomis (2008 m.);

26.3.                                          baigus pradinę ugdymo pakopą, rašomi mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo aprašai (priedas 6.4), kurie sudaromi  remiantis sukaupta informacija  mokinių vertinimo aplankuose, Bendrosiomis programomis;

26.4.                                          1-4 klasių mokinių dorinio ugdymo pasiekimai pusmečių, metų pabaigoje fiksuojami atitinkamose elektroninio dienyno skiltyse įrašant „pp“ arba „np“ (padaryta pažanga arba nepadaryta pažanga).

27.     Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo aplankai: 1-4 klasių mokinių įvairūs darbai kaupiami aplankuose, kurie papildomi periodiškai.

28.     Aplanko paskirtis:

28.1. sukaupti mokinio pažangą rodantys darbai, leidžia mokytojams, mokiniams ir jų tėvams palyginti dabartinius ugdymo(si) rezultatus su ankstesniais, fiksuoti ar vaikas daro pažangą ir aprašyti visokeriopų jo gebėjimų plėtrą;

28.2. mokiniui suteikiama galimybė vertinti savo veiklą.

29.     Aplanko turinys:

29.1. aplanke kaupiami vaiko pažangą atspindintys darbai: mokinių pasirinkti darbai, kontroliniai darbai, testai, projektiniai, kūrybiniai darbai, mokinio asmeninės pažangos įsivertinimo aprašai, mokinių pasiekimų kaitos lentelės;

29.2. aplankai saugomi mokytojo kabinete, kaupiami 1-2 kl. ir 3-4 kl., aplankai atiduodami mokiniams ir jų tėvams.

 

VI. PAGRINDINIO UGDYMO  PASIEKIMŲ VERTINIMO PRINCIPAI IR SISTEMA

 

30.    Vertinama asmeninė mokinio pažanga jo pasiekimus lyginant su ankstesniais.

31.    Vertinant remiamasi Išsilavinimo standartais, atsižvelgiant į mokinio gebėjimus ir galias.

32.    Pasiekimų vertinimas yra planuojamas kartu su ugdymo procesu, siejant jį su mokymosi tikslais, atsižvelgiant į mokinio patirtį ir gebėjimus.

33.    Vertinimo metodus ir kriterijus mokytojai derina tarpusavyje, aptaria su mokiniais ir jų tėvais.

34.    Pasiekimai vertinami ugdymo procese mokant ir mokantis (formuojamasis ir diagnostinis vertinimas) ir baigus kursą, modulį, ugdymo programą (apibendrinamasis vertinimas).

35.    Formuojamasis vertinimas nesiejamas su pažymiu, tai nuolatinis mokinio vertinimas stebint jo darbą, individualiai aptariant daromą pažangą.

36.    Diagnostinis vertinimas taikomas baigus temą ar kurso dalį, siekiant išsiaiškinti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus.

37.    Mokytojai per pirmąją savo dalyko pamoką (kiekvienais metais rugsėjo mėn.) mokinius  supažindina su mokomojo dalyko programa, pažangos ir pasiekimų vertinimo kriterijais, ir jos fiksavimo sistema. Vertinimo sistema skelbiama mokyklos elektroniniame dienyne.

38.    Apibendrinamasis vertinimas taikomas baigus programą, kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus programos pabaigoje.

39.    Mokinių ugdymo(si) pažanga fiksuojama elektroniniame dienyne, mokinių darbuose, vertinimo aprašuose, kurie rašomi baigus pradinę pakopą, vertinimo aplankuose, ataskaitose ir asmens bylose. Pusmečio mokinių pažanga fiksuojama elektroniniame dienyne.

40.    5 klasės mokinių, pradedančių pagrindinio ugdymo programą, pirmąjį mokslo metų mėnesį, pažanga ir pasiekimai nepatenkinamais pažymiais nevertinami, kontroliniai darbai nerašomi.

41.    Pagrindinio ugdymo programos mokinių pasiekimams vertinti taikoma dešimtbalė sistema:

41.1 aukštesnysis pasiekimų lygis:

„10“ (puikiai) - kai užduotis ar atsakinėjimas atliktas be klaidų;

„9“ (labai gerai) - kai užduotis ar atsakinėjimas iš esmės yra atliktas labai gerai, tačiau yra neesminis netikslumas ar suklydimų;

 41.2   pagrindinis pasiekimų lygis:

„8“ (gerai) -  kai užduotis visiškai atlikta, tačiau yra keletas suklydimų ar klaidų;

„7“ (pakankamai gerai) - kai atliktoje užduotyje yra keletas netikslumų ar klaidų;

„6“ (vidutiniškai) - kai padarytos klaidos ar suklydimai leidžia suprasti užduoties rezultatą;

41.3  patenkinamas pasiekimų lygis:

„5“ ( patenkinamai) - kai mokinys teisingai atliko pusę gautos užduoties;

„4“  (pakankamai patenkinamai) - kai mokinys pusėje atliktos užduoties padarė neesminių klaidų, dėl kurių galima įžvelgti mokinio bandymus;
               41.4.  nepatenkinamas pasiekimų lygis:

„3“ (nepatenkinamai) - kai negalima užduoties atlikime surasti bent vieno teisingo atsakymo, ar teisingos minties;

„2“ (blogai) - kai negalima suprasti, ką mokinys bandė užduotyje padaryti;

„1“ (labai blogai) - kai mokinys atsisakė atsakinėti ar nebandė atlikti užduoties neturėdamas pateisinančios priežasties.

42.    Pažymiais nevertinami žmogaus saugos, dailės, muzikos, technologijų, pilietiškumo pagrindų, kūno kultūros, ekonomikos pasiekimai, tikyba ir etika – rašoma „įskaityta“ arba „neįskaityta“. „Įskaityta“ vertinama, kai mokinys turi užrašus, suvokia ir geba paaiškinti išdėstytą medžiagą, aktyviai dalyvauja ir lanko pamokas, sugeba susirasti reikiamą informaciją ir ją tinkamai pristatyti. Per pusmetį mokinys turi surinkti mažiausiai 3 „įskaityta“. „Neįskaityta“ vertinama, kai mokinys neturi užrašų, neatlieka atsiskaitomosios užduoties, nesuvokia ir nesugeba paaiškinti išeitos medžiagos, parodė nepakankamą susidomėjimą ir suinteresuotumą pamokos metu, papildomus darbus atlieka atmestinai, nesugeba atrinkti medžiagos ir jos pateikti.

43.    Mokinių mokymosi motyvacijai skatinti 5-10 klasėse  naudojamas kaupiamasis balas.  Kaupiamojo vertinimo kriterijus da lykų mokytojai aptaria mokytojų metodinėse grupėse.

44.    Kontrolinių darbų skyrimas, vertinimas:

44.1.                                           kontrolinis darbas – ne mažesnės kaip 30 minučių trukmės savarankiškas, projektinis, kūrybinis, laboratorinis ar kitoks raštu atliekamas ir įvertinamas darbas, skirtas patikrinti, kaip įvaldyta dalyko programos dalis (tema, kelios temos, skyrius, logiškai užbaigta dalis, savarankiškai išmokata dalis ir pan.);

44.2. savarankišku darbu vadinti rašto darbą trunkantį iki 20 min. ir apimantį 1-2 temų išeitą kursą;

44.3. kontrolinį darbą stengtis skirti darbingiausiomis savaitės dienomis (antradienį, trečiadienį), ir, jeigu įmanoma, darbingiausių pamokų metu (2, 3 pamoka);

44.4. mokiniams per dieną skiriamas vienas kontrolinis darbas;

44.5. apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę, su mokiniais aptariama kontrolinio darbo struktūra, jo tikslai, vertinimo kriterijai;

44.6. kontrolinių darbų datos 5-10 klasėms fiksuojamos kontrolinių darbų grafike elektroniniame dienyne;

44.7. paskutinę dieną prieš mokinių atostogas ir pirmą dieną po mokinių atostogų kontroliniai darbai nerašomi;

44.8. mokytojas kontrolinio darbo rezultatus mokiniams pristato ne vėliau kaip po 2 savaičių, individualiai komentuoja vertinimą, aptaria su mokiniu sunkumus ir galimybes, organizuoja kontrolinio darbo įsivertinimą;

44.9. mokinys, nerašęs kontrolinio darbo, per 2 savaites turi atsiskaityti mokytojo nurodytu laiku. Neatsiskaitęs vertinamas „1”.

45.    Vertinimas baigus pusmečio ir mokslo metų programą.

45.1.                                          Pusmečio pažymys nevedamas, jei mokinys per pusmetį yra praleidęs ir nepateisinęs daugiau kaip 50% pamokų. Šiuo atveju pusmečio pabaigoje sudaroma galimybė mokiniui atsiskaityti, organizuojama įskaita.

45.2. pirmąjį pusmetį neatestuotas mokinys gali atsiskaityti už pirmąjį pusmetį iki antrojo pusmečio pabaigos pagal sudarytą tvarkaraštį, sudarant sąlygas lankyti dalykų konsultacijas;

45.3. kai mokinys atsiskaitė (parašė kontrolinius darbus, įskaitas) ir gavo patenkinamus įvertinimus, jam išvedamas patenkinamas pusmečio įvertinimas;

45.4. kai mokinys atsiskaitė (parašė kontrolinius darbus, įskaitas) ir gavo nepatenkinamus įvertinimus, jam išvedamas nepatenkinamas pusmečio įvertinimas;

45.5. kai mokinys neatsiskaitė – vertinamas „neatestuota“.

45.6. metinis pažymys vedamas skaičiuojant I ir II pusmečių vidurkius ir atsižvelgiant į pažangą: jei I-ojo pusmečio pažymys yra vienu balu mažesnis už II-ojo pusmečio pažymį, tai metinio pusmečio pažymys sutampa su II-ojo pusmečio pažymiu; jei I-ojo pusmečio pažymys yra vienu balu didesnis už II-ojo pusmečio pažymį, tai metinis pažymys vedamas apskaičiavus  visų mokslo metų pažymių vidurkį.

45.7. Pusmečio įvertinimas vedamas „įskaityta“, jeigu daugiau kaip 50% įvertinimų yra „įsk“. Metinis įvertinimas vedamas atsižvelgiant į pažangą. Jei I-ojo pusmečio įvertinimas „neįskaityta“, o  II-ojo pusmečio įvertinimas „įskaityta“, tai metinis įvertinimas – „įskaityta“. Jei    I pusmečio įvertinimas „įskaityta“, o II-ojo pusmečio įvertinimas „neįskaityta“, tai metinis įvertinimas vedamas „įskaityta“, jeigu daugiau kaip 50% visų mokslo metų įvertinimų yra „įsk“.

46.    Klasės vadovas direktoriaus pavaduotojui ugdymui pateikia:

46.1. klasės mokinių pažangos ir pasiekimų ataskaitą pusmečio (metų) pabaigoje;

46.2. mokinių pasiekimų kaitos lentelę, kurioje atsispindi mokinių pažanga, mokslo metų pabaigoje.

47.    Direktoriaus pavaduotojas ugdymui rengia mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos ataskaitas, kurias pristato ir aptaria mokytojų susirinkimuose, Mokytojų tarybos posėdyje, klasių tėvų susirinkimuose.

48.    Priešmokyklinio ugdymo grupės  vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimą reglamentuoja Šiaulių rajono Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų mokyklos priešmokyklinio ugdymo grupės  vaikų  pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas.[3]

49.    Mokykloje naudojamos šios informacijos fiksavimo priemonės:

·      Elektroninis dienynas;

·      Konkursų, olimpiadų rezultatų suvestinės;

·      Ugdymo suvestinės;

·      Mokinių pasiekimų kaitos lentelės;

·      Mokinių darbų aplankai;

·      Mokytojų užrašai;

·      Mokinių asmens bylos.

 

VII. VERTINIMO DALYVIAI IR JŲ ATSAKOMYBĖ

 

50.    Mokiniai kartu su mokytojais aptaria vertinimo kriterijus, vertinimo sistemą, mokosi vertinti ir įsivertinti savo pasiekimus ir pažangą, planuoja savo tolesnį mokymąsi, kelia sau ateities tikslus.

51.    Mokinių tėvai gauna aiškią, laiku pateikiamą informaciją apie vaiko mokymosi pažangą ir pasiekimus, domisi vertinimo kriterijais, procedūromis ir tvarka, išsilavinimo standartais, dalyvaudami mokyklos organizuojamose Atvirų durų tėvams dienose, visuotiniuose ir klasės tėvų susirinkimuose, tėvų savivaldos institucijų darbe.

52.    Mokytojai planuoja ir atlieka mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimą ugdymo procese, fiksuoja vertinimo informaciją, informuoja mokinius, jų tėvus, kitus mokytojus, mokyklos administraciją apie mokinių pasiekimus ir spragas, rūpinasi pagalba mokiniams, kurie turi mokymosi sunkumų, derina tarpusavyje mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo metodikas.

53.    Mokyklos vadovai prižiūri pažangos ir pasiekimų vertinimo informacijos rinkimo, fiksavimo bei panaudojimo įgyvendinimą, užtikrina vertinimo dermę pereinant iš klasės į klasę, iš vienos ugdymo pakopos į kitą, tarp atskirų mokomųjų dalykų, du kartus per mokslo metus organizuoja mokinių pasiekimų aptarimus su mokinių tėvais, koordinuoja pagalbą mokymosi sunkumų turintiems mokiniams, vertina mokytojų darbo kokybę, remdamiesi mokinių pasiekimais ir atsižvelgdami į jų socialinę padėtį bei sociokultūrinę aplinką.

 

VIII. TĖVŲ GLOBĖJŲ INFORMAVIMAS APIE MOKINIO MOKYMOSI SĖKMĘ

 

54.    Mokinių tėvai, globėjai gauna informaciją apie vaiko pasiekimus šiais būdais:

54.1. dalyvaudami Atvirų durų dienose tėvams (2 kartus per metus), susitikdami su administracija, konsultuodamiesi su jų vaikus mokančiais mokytojais;

54.2. gaudami informaciją elektroniniame dienyne; tam tikslui dalykų mokytojai laiku surašo įvertinimus į elektroninį denyną;

54.3. lankydamiesi klasių vadovų organizuojamuose teminiuose tėvų susirinkimuose, kurie vyksta ne rečiau kaip 3 kartus per metus. Pirmame susirinkime tėvai supažindinami su mokykloje taikoma mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo sistema;

54.4. dalyvaudami visuotiniuose tėvų susirinkimuose, kuriuos organizuoja administracija;

54.5. individualiai bendraudami su klasės vadovu, kitais mokytojais;

54.6. gaudami informacinius laiškus.

 

IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

55.    Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sistema esant reikalui gali būti tobulinama.

56.    Mokytojams rekomenduojami ir organizuojami kvalifikacijos tobulinimo renginiai, projektai, seminarai, gerosios patirties sklaida.

 

 

© Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų pagrindinė mokykla Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas  www.webmanija.lt - Internetiniai sprendimai Jūsų verslui.